Pramonė 4.0 Baltijos šalių jūrų ekonomikai

Assoc. Prof. Dr. Rima Mickevičienė

Tikslas – parengti Baltijos šalių Baltijos jūrų pramonės „Pramonė 4.0“ ekspertizę remiantis Vokietijos BMWK MVĮ skaitmeninių centrų modeliu, siekiant pagerinti holistinį skaitmeninės transformacijos supratimą mažosiose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ), veikiančiose jūrų pramonėje, ir padėti diegti ateičiai pritaikytas skaitmenines programas – buvo iš dalies pasiektas. Remiantis Baltijos užsienio prekybos rūmų (AHK) patirtimi, iš pradžių netiesioginė tikslinė grupė apsiribojo Lietuvos įmonėmis, nes, AHK nuomone, visų pirma kitų Baltijos šalių MVĮ noras keliauti buvo laikomas per mažu.

Šis apribojimas reiškė, kad buvo galima apklausti ir analizuoti tik Lietuvos jūrų pramonės dalį.

Bendrame įvadiniame renginyje TH Wildau buvo pristatyta kiekybinė ir kokybinė MVĮ skaitmeninimo galimybių analizė, kuri buvo aptarta ir toliau plėtojama kartu su AHK.

Kokybinė analizė buvo atlikta dešimties struktūruotų interviu su MVĮ sprendimų priėmėjais pagrindu, atliktų „Balttechnika“ parodoje Vilniuje, bendradarbiaujant su AHK, 2024 m. gegužės 15-17 d. Tris iš interviu dėl jų išsamumo kaip inovacijų vertinimų buvo galima paversti išankstinėmis Pramonės 4.0 ataskaitomis MVĮ. Struktūruoti interviu buvo tęsiami dar viename viešame renginyje KU Klaipėdoje rugsėjo 11-12 d. Kiekybinė analizė buvo atlikta TH Wildau mobilioje gamybos laboratorijoje, interviu formatu.

Tiesioginei tikslinei grupei buvo suformuotas bendras supratimas apie Pramonę 4.0 ir jos įgyvendinimą bei iššūkius, su kuriais susiduria Lietuvos MVĮ: atliekant išsamią kokybinę ir kiekybinę analizę su Klaipėdos laivų statybos ir remonto įmonių darbuotojais, buvo suformuoti pirminiai požiūriai į konkrečias jūrines technologijų koncepcijas. Koncepcijų, susijusių tiek su produkto kūrimu, tiek su gamybos procesu, kūrimas ir įgyvendinimas bus tęsiamas šiuo metu planuojamuose mokslinių tyrimų projektuose. Tuo tikslu įmonė planuoja darbus Klaipėdoje ir Wildau.

SWOT analizės rezultatai buvo pristatyti ir aptarti viešame internetiniame baigiamajame renginyje bendradarbiaujant su AHK KMU.  Bendrai suvokta, kad Vokietijos MVĮ patirtis ir lūkesčiai negali būti perkelti į Lietuvos MVĮ. Tai rodo ir Baltijos šalių MVĮ SWOT analizėje nustatyti bendri trūkumai, kurie apskritai blokuoja, o daugeliu atvejų net užkerta kelią Pramonės 4.0 diegimui ir būtinam skaitmeninimui:

·         Mažai finansinių išteklių diegimui

·         Mažai arba visai neįdarbinti IT specialistai

·         Menkas informuotumas apie skaitmeninimo, įskaitant debesijos paslaugas ir dirbtinį intelektą, keliamą riziką

Apibendrinant galima teigti, kad prieš pradedant visapusiškai suprasti ir įgyvendinti Pramonę 4.0, pirmiausia reikia rasti sprendimus dėl minėtų MVĮ trūkumų.

Tiesiogiai: 10 žinių perdavimo ekspertų iš abiejų universitetų

Netiesiogiai: 84 (12 MVĮ Balttechnikoje ir 73 Klaipėdoje)