Pievų ekologijos tyrimai pasitelkiant piliečių mokslą

Dr. Tsipe Aavik

Bendro projekto pagrindinis tikslas buvo įgyvendinti tarptautinę piliečių mokslo kampaniją „Looking for Cowslips“ („Ieškome raktažolių“) Estijoje, Vokietijoje, Latvijoje ir Švedijoje. Galiausiai kampanija buvo įgyvendinta beveik 30 Europos valstybių, padedant tūkstančiams piliečių mokslininkų ir mokslininkių. Atitinkamai, bendro projekto tikslai buvo įgyvendinti gerokai viršijant lūkesčius ir turėjo didesnį poveikį, nei buvo planuota iš pradžių.

(1) Adaptuotos kampanijos medžiagos vokiečių kalba parengimas

a. Kampanijos medžiaga ir duomenų įvedimo ekranas buvo išversti į vokiečių kalbą, o kampanijos interneto svetainė buvo papildyta informacija vokiečių kalba: https://cowslip.science/de. Tačiau kadangi projekto pradžia buvo atidėta, vokiškos interneto svetainės išlaidos daugiausia buvo padengtos iš kitų finansavimo šaltinių.

b. Kampaniją reklamuojanti animacija buvo išversta į vokiečių kalbą (t. y. teksto vertimas ir vokiško teksto įgarsinimas): https://www.youtube.com/watch?v=EJrzIfQIgZw

c. Vokiečių kalba buvo sukurti du aiškinamieji filmukai, skirti informuoti piliečius mokslininkus ir mokslininkes apie kampanijos tikslus, (mokslinį) pagrindą ir uždavinius: https://www.youtube.com/watch?v=V71YFJFmUm0 https://www.youtube.com/watch?v=-CqIunXYMn4

(2) Piliečių mokslo kampanijos komunikacija ir reklama:

a. Kampanija buvo/yra reklamuojama socialinėje žiniasklaidoje. Tam buvo sukurtas „Facebook“ puslapis (https://www.facebook.com/LookingForCowslips), kuriame buvo sukurtas vokiškas renginių puslapis (https://www.facebook.com/events/449202539830524). Puslapis turi beveik 2000 sekėjų. Papildomai buvo sukurta „Twitter“ paskyra (https://twitter.com/LookforCowslips) ir „Instagram“ puslapis (https://www.instagram.com/lookingforcowslips/).

b. Kampanija buvo reklamuojama (vietiniuose) laikraščiuose, mokslo populiarinimo žurnaluose, radijo ir televizijos laidose bei tinklaraščiuose visoje Europoje, įskaitant Vokietiją (pvz., https://www.wildes-bayern.de/oster-spaziergang-fuer- die-wissenschaft/).

c. 2021 m. pavasarį piliečių mokslo kampanija buvo pristatyta dviejuose seminaruose. Vienas vyko Estijoje (2021 m. kovo mėn., Tartu universitetas, dr. Tsipe Aavik), o kitas – Vokietijoje (2021 m. balandžio mėn., iDiv / Halės-Vitenbergo Martino Liuterio universitetas, dr. Sabrina Träger). Kiekviename seminare dalyvavo apie 50 dalyvių. Dėl Covid-19 taisyklių seminarai vyko internetu („Zoom“ platformoje).

(3) Visos Europos piliečių mokslo kampanija „Looking for Cowslips“ („Ieškome raktažolių“), kuri vyko pavasarinių raktažolių žydėjimo metu (daugiausia 2021 m. gegužės ir birželio mėn.).

(4) Grįžtamasis ryšys dalyvaujantiems piliečiams mokslininkams ir mokslininkėms apie pirmuosius kampanijos rezultatus, 2021 m. birželio mėn. antroje pusėje. Dalyviai ir dalyvės buvo informuojami per socialinę žiniasklaidą, įvairiais naujienų kanalais ir elektroniniu paštu (jei jie davė atitinkamą sutikimą).

Tiesiogiai:

(1) Duomenų rinkimą (raktažolių stebėjimus) atlikę piliečiai mokslininkai ir mokslininkės (įskaitant mokyklas, vaikų darželius ir kitas švietimo įstaigas). Buvo užfiksuota beveik 3500 buvimo vietų iš visos Europos. Kadangi šį duomenų rinkimą paprastai atlieka daugiau nei vienas asmuo, galima manyti, kad dalyvių skaičius yra bent du kartus didesnis, t. y. 7000 piliečių mokslininkų ir mokslininkių.

(2) Bakalauro ir magistrantūros studentai, taip pat jaunieji mokslininkai, kurie įgijo vertingos patirties mokslo komunikacijos, informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo (socialinėje) žiniasklaidoje bei interviu ėmimo srityse.  Estijoje į kampaniją buvo įtraukti maždaug 5 studentai ir mokslininkai. Be to, į kampanijos koordinavimą buvo įtraukti keli doktorantai ir jaunieji mokslininkai iš kitų Europos šalių.

Netiesiogiai:

(1) Mokytojai, universiteto studentai, mokiniai, darželinukai, kurie dalyvavo daugybėje seminarų ir paskaitų 2021 m. pavasarį, vykdant kampaniją (ne visi renginiai buvo paminėti pirmiau, pvz., Baltijos jūros projektų tinklo seminaras, ekologinių mokyklų seminaras mokytojams, Tartu universiteto Jaunimo akademijos virtuali paskaita ir kt.). Apytiksliai galima manyti, kad dalyvaujančių vaikų, jaunuolių ir mokytojų, kurie netiesiogiai dalyvavo projekte, skaičius gali būti bent 2000.

(2) 12 aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų.

(3) Žmonės, kurie kasdien stebėjo kampaniją per (socialinę) žiniasklaidą. Kampanijos metu visoje Europoje įvyko mažiausia 70 su kampanija susijusių žiniasklaidos renginių (pvz., interviu, straipsniai laikraščiuose, televizijos pasirodymai, pranešimai spaudai), o tokiu būdu buvo įmanoma pasiekti tūkstančius žmonių. Kampanijos „Facebook“ puslapis turi apie 1900 nuolatinių sekėjų, „Twitter“ puslapis turi 136 sekėjus, o „Instagram“ puslapis turi apie 129 sekėjus. Per pagrindinį kampanijos laikotarpį su kampanija susijusi veikla buvo reklamuojama ypač intensyviai, taip pat ir „Facebook“, kur, „Facebook“ statistikos duomenimis, su atitinkama informacija buvo galima pasiekti kelis šimtus tūkstančių žmonių.