Priemonių konsolidavimas uosių džiūties padariniams Baltijos šalyse ir Vokietijoje mažinti

Uosių (Fraxinus spp.) džiūtis, kurią sukelia invazinis patogenas Hymenoscyphus fraxineus, Lietuvoje aptinkama jau beveik 30 metų. Iš projekte dalyvaujančių šalių – Lietuvoje šios ligos istorija yra ilgiausia. Uosių džiūties sukėlėjas masiškai pažeidžia tiek brandžius medynus, tiek jaunus medelius, tame tarpe ir atrinktus, genetiškai vertingus klonus. Dėl šios epidemijos šalyje jau prarasta daugiau kaip pusė prieš epidemiją buvusių uosių medynų. Taigi, Fraxinus spp. išlikimui gresia pavojus visoje Europoje, tame tarpe ir kitose Baltijos šalyse ir Vokietijoje. Taikomos priemonės, kurios padėtų suvaldyti plintančią epidemiją, praktiškai mažai veiksmingos. Dėl šios priežasties projekto partneriams:

–          būtų naudingos žinios, kurias galėtų perduoti didelę patirtį turinti tyrėjų komanda Lietuvoje;

–          pasikeitimas turimomis žiniomis tarp šių šalių mokslininkų suteiktų galimybę įgyti patirties apie praktinius ligos kontrolės būdus bei

–          kaip būtų galima padidinti medynų atsikūrimą ir sumažinti ligos poveikį;

–          būtų tariamasi dėl potencialių bendradarbiavimo galimybių ateityje

Tokiu būdu, suvienijant Baltijos šalių ir Vokietijos mokslininkų jėgas, seminaras būtų skirtas efektyvių kontrolės priemonių paieškai, siekiant suvaldyti (sukontroliuoti) uosių džiūtį ir atkurti paprastojo uosio populiacijas, kurioms iškilusi didžiulė grėsmė išnykti.

Tiesioginiai projekto dalyviai (iki 100 žmonių)

Lietuvoje informacija bus siunčiama Valstybinių miškų urėdijos ir Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento skyriams, kurių atstovų tikimasi sulaukti seminarų metu (7–10 mokslininkų).

Kita tikslinė grupė – mokslininkai, kurie nagrinėja uosių džiūties ligos sukėlėjo sukeliamas problemas ir dirba miško medžių sveikatos būklės ir miškų veisimo klausimais: projekto įgyvendinimo metu sukauptos žinios bus skleidžiamos augalų/ miškų patologams iš Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto (Vilnius) mokslininkams (12–15 mokslininkų), miško patologams ir medžių genetikams, miško genetinių išteklių išsaugojimu ir miškų veisimu besirūpinantiems mokslininkams iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto mokslininkams (Girionys, Kauno raj.) (7–10 mokslininkų); tyrėjai, mokslininkai ir (ar) lektoriai iš Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos (KMAIK) (Girionys, Kauno raj.) (6–8 tyrėjai ir (ar) lektoriai), kurie savo žiniomis vėliau pasidalins su šios mokymo įstaigos studentais.

Vokietijoje pirmiausia informacija bus išsiunčiama „Vokietijos uosių džiūties koordinavimo grupei“ (https://www.kiwuh.de/wald-und-holz/nachhaltige-waldbewirtschaftung/eschentriebsterben/koordinierungskreis/). Taip pat, visoms mokslinėms institucijoms (universitetams, federaliniams ir valstybiniams moksliniams institutams), kuriuose dirbama su uosių džiūties sukėlėju arba išreiškė norą būti supažindinti su šia liga susijusia naujausia informacija. Iš viso, tikimasi, kad 10 Vokietijos mokslininkų turės naudą iš šio projekto, kurie, be kita ko, pasidalins informaciją tarp suinteresuotų šalių Vokietijoje (t. y. praktikuojančių asmenų, politinius sprendimus galinčių priimti, strategijas kuriančių asmenų, finansuojančių agentūrų atstovais, mokslininkais ir t. t.).

Latvijoje pirmiausia bus pasidalinta informacija su Latvijos Valstybinio miškų tyrimų instituto „Silava“ (apie 7–9 mokslininkus), Latvijos Valstybinių miškų ir Valstybine augalų apsaugos tarnyba.

Estijoje pagrindinė tikslinė grupė – specialistai iš žemdirbystės ir aplinkos sektoriaus, miškininkai, mokslininkai ir studentai, viso per 30 žmonių.

Netiesioginiai projekto dalyviai (iki 100 žmonių)

Bendruomenė (miškų savininkai; informacija būtų skelbiama miškų savininkų asociacijų internetiniuose puslapiuose, profesionaliojoje miškininkams skirtoje spaudoje (žurnalai, internetiniai puslapiai, kitose socialinėse informacijos sklaidos priemonėse); tikimasi pasiekti auditoriją virš 100 žmonių), studentai Gamtos tyrimų centre ir KMAIK (>100 studentų kiekvienais metais.

1. Seminaras Gamtos tyrimų centre (Akademijos g. 2, Vilnius, Lietuva);
2. Mokslinis-praktinis užsiėmimas Augalų patologijos laboratorijoje (Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas, Žaliųjų Ežerų g. 47, Vilnius, Lietuva);
3. Praktinis seminaras Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje (KMAIK), kurio metu numatytos paskaitos (Liepų g. 1, Girionys, Kauno raj.) ir išvykos į eksperimentinius laukus (Kauno ir Kėdainių raj., <100 km nuo KMAIK), kur vykdomi uosių atsparumo tyrimai ligos sukėlėjui.

Siūlomo projekto pagrindinė veikla apims tarptautinio seminaro organizavimą su praktiniais aspektais (mokslinis mokymas ir kelionė) apie uosių džiūties sukeliamas problemas Baltijos šalyse ir Vokietijoje bei seminaro dalyvių / pranešėjų paskaitos Gamtos tyrimų centre (GTC) ir Kauno miškininkystės ir aplinkos inžinerijos kolegijoje (KMAIK). Renginys planuojamas 2019 m. spalio 15–18 d.

1. Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Augalų patologijos laboratorijoje vyks seminaras ir mokslinis-praktinis užsiėmimas (2019 m. spalio 17–18 d.);
2. Kauno miškininkystės ir aplinkos inžinerijos kolegijoje (KMAIK) vyks seminaras bei numatytos išvykos į uosių atsparumo bandymų laukus (2019 m. spalio 15–16 d.).

Galimi pranešėjai / dėstytojai:

• Rasmus Enderle (Julijaus Kiūno institutas, Valstybinis tyrimų institutas kultivuojamiems augalams, Braunšveigas, Vokietija);
• Natālija Burņeviča (Latvijos valstybinis miškų tyrimo institutas “SILAVA”, Salaspilis, Latvija);
• Rein Drenkhan ir Tiit Maaten (Estijos gyvybės mokslų universitetas, Tartu, Estija);
• Vaidotas Lygis ir dr. Remigijus Bakys (KMAIK, Girionys, Kauno r., Lietuva);
• Alfas Pliūra (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų institutas, Girionys, Kauno r., Lietuva);
• Kęstutis Grigaliūnas (Valstybinės miškų tarnybos Miškų sanitarinės apsaugos skyrius, Kaunas, Lietuva);

dr. Daiva Burokienė (Gamtos tyrimų centras, Valstybinis tyrimų institutas, Vilnius, Lietuva).