Istorija
Biuro pirmtakas buvo daugiašalis projektas „EuroFaculty“, kuris veikė 1993-2005 m. ir kurio tikslas buvo akademiniai mainai tarp kitų Europos šalių ir naujai susikūrusių Baltijos šalių*. Naujoms valstybėms reikėjo valstybės tarnautojų, turinčių administravimo ir teisės kvalifikaciją, kad jos galėtų savarankiškai klestėti kaip sėkmingos demokratinės valstybės.
2002 m. Greifsvalde įvyko „Baltikums-Gespräch“, kuriame pirmą kartą buvo suformuluota nauja idėja. Jos tikslas buvo įvertinti esamus Vokietijos mokslinius ryšius su Baltijos šalimis, ypač su Latvija. Dalyvavo kelių Vokietijos valstybinių institucijų ir organizacijų atstovai.
*Atgauta nepriklausomybė.
Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD), kuri pristatė šią idėją kitoms dalyvaujančioms institucijoms, pavadino šį projektą Baltijos ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuras tarnyba (Baltisch-Deutsches Hochschulkontor) dėl daugelio priežasčių. Viena vertus, taip siekta parodyti, kad nors naujasis projektas įsikūrė Latvijoje, kaip centrinėje šalyje, ilgainiui jame dalyvaus ir Estija bei Lietuva; kita vertus, vokiškas terminas „Kontor“, kurio šaknys siekia Hanzos prekybos kalbą, buvo pasirinktas siekiant priminti apie esamus ir tebesitęsiančius glaudžius Baltijos šalių ir Vokietijos ryšius. Tada, kaip ir dabar, „Kontor“ buvo ne tik prekybos prekėmis, bet ir idėjomis vieta. Įvairiapusiška Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro veikla siekiama, kad šie istoriniai Baltijos šalių ir Vokietijos ryšiai vėl sustiprėtų ir sukurtų ne tik erdvę, bet ir platformą ryšiams ir susitikimams.
Baltijos ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro koncepciją palankiai įvertino Latvijos švietimo ir mokslo ministerija bei abu didžiausi Rygos universitetai. 2004 m. liepos mėn. buvo pasirašyta sutartis dėl Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro įsteigimo. Buvo nustatyta, kad jį kartu administruos trys institucijos steigėjos – DAAD, Latvijos universitetas ir Rygos technikos universitetas. 2005 m. birželį iškilmingai atidarant Baltijos ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biurą, prie šio projekto ketvirtuoju partneriu buvo prijungta Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos žemės Švietimo, mokslo ir kultūros ministerija ir papildomai pasirašytas memorandumas dėl Baltijos ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro.
Didelio populiarumo sulaukia Baltijos ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro organizuojami moksliniai renginiai universitetų semestrų metu. Dalyvaudami seminaruose, paskaitose, teminiuose vakaruose ir simpoziumuose suinteresuoti asmenys gali susipažinti su įvairiais požiūriais į mokslines temas. Didelis dėmesys skiriamas lektoriams, t. y. Vokietijos lektorius ir bent vienas Baltijos šalių lektorius gali nagrinėti pasirinktą temą iš skirtingų perspektyvų, kad būtų užtikrintas platus požiūris. Dar vienas dėmesys skiriamas renginių vietų įvairovei – renginiai organizuojami skirtinguose Baltijos šalių miestuose, įtraukiant vietinį lektorių. Per pastaruosius 13 metų surengta daugiau kaip 240 renginių, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 11 500 dalyvių.
Nuo 2010 m. mokslo įstaigos gali teikti paraiškas dėl projekto idėjos finansavimo du kartus per metus įvairiose mokslo srityse. Pateiktoms paraiškoms, kuriose turi būti bent vienas Vokietijos ir Baltijos šalių institucijų bendradarbiavimas, vertinti sudaryta Patariamoji taryba, kurią sudaro Vokietijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos profesoriai. Per pastaruosius 10 metų Baltijos ir Vokietijos universitetų ryšių biuras finansavo ir sėkmingai įgyvendino 178 projektus. Daugelis iš jų inicijuoja konferencijas ir seminarus, leidžia mokslinę literatūrą ar kitaip padeda mokslo bendruomenei, kartu stengdamiesi, kad jų rezultatai būtų prieinami suinteresuotai plačiajai visuomenei.
